Mėlynasis emisijos lipdukas Vokietijoje
Mėlynojo emisijos lipduko sistema buvo skirta sumažinti azoto oksidų (NOx) koncentraciją ir pagerinti oro kokybę miestuose, ribojant senesnių dyzelinių automobilių įvažiavimą.
Vokietijos federalinė vyriausybė atmetė mėlynojo emisijos lipduko įvedimą, todėl jis niekada neįsigaliojo.
Kas būtų gavęs mėlynąjį emisijos lipduką?
Benzininės transporto priemonės, atitikusios žaliojo lipduko reikalavimus, būtų turėjusios teisę gauti mėlynąjį emisijos lipduką. Problema būtų kilusi dėl dyzelinių automobilių, kuriems būtų taikytos griežtesnės taisyklės. Buvo daroma prielaida, kad aplinkosaugos lipduką būtų gavę tik dyzeliniai automobiliai, kurių oro taršos lygis yra minimalus ir kurie atitinka Euro 6 emisijos standartą. Todėl tai būtų apėmę naujesnius dyzelinius automobilius, pagamintus nuo 2015 m. rugsėjo. Galiausiai mėlynasis emisijos lipdukas niekada nebuvo įvestas.
Mėlynosios mažos taršos zonos
Nors nacionalinė “mėlynojo lipduko” sistema niekada nebuvo sukurta, vietinės “mėlynosios” mažos taršos zonos buvo įvestos tik Miunchene, Štutgarte ir Darmštate. Berlyne ir Hamburge panašios vietinės priemonės vėliau buvo panaikintos.
Jos būtų skirtos miestams ir savivaldybėms, kurios reguliariai viršija azoto oksidų ribines vertes. Šios mažos taršos zonos galioja nuolat arba laikinai, pavyzdžiui, esant itin didelei teršalų koncentracijai arba pasirinktais laikotarpiais.
Tokios griežtos sąlygos apsunkintų judėjimą daugeliui Vokietijos gyventojų, turinčių dyzelines transporto priemones; plėtra niekada nebuvo įgyvendinta visoje šalyje.